Kalviuose rinkosi neariminės tausojamosios žemdirbystės atstovai: į seminarą atvyko JAV Gamtos išteklių tarnybos ekspertė Karyla Fritsche
Spalio 7 d. Rokiškio rajono Kamajų seniūnijos Kalvių kaimo kultūros ir bendruomenės namuose įvykusio Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos (LNTŽA) narių ir Jungtinių Amerikos Valstijų Žemės ūkio departamento Gamtos išteklių tarnybos ekspertės Karylos Fritsche susitikimo dalyvius pirmas pasveikino LNTŽA pirmininkas, Kalviuose gyvenantis ir ūkininkaujantis Jonas Venslovas. Jo teigimu, tausojamosios žemdirbystės atstovams ir smalsu, ir vertinga sužinoti, kokiais kriterijais vadovaudamiesi tvarų ūkį kuria JAV žemdirbiai.
Iniciatyva
JAV ambasados Lietuvoje kvietimu tvaraus žemės ūkio ekspertė K. Fritsche mūsų šalyje viešėjo kelias savaites. Per tą laiką ji susitiko su Lietuvos žemės ūkio ir aplinkos apsaugos pareigūnais ir specialistais, šalies ūkininkais, kuriems rūpi žemdirbystės galimybės ir metodai, didinantys dirvožemio saugos ir aplinkosauginių priemonių naudą.
Į susitikimą su LNTŽA nariais viešnią atlydėjo VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“ aplinkosaugos ekspertas Justas Gulbinas. Šios įstaigos iniciatyva ir buvo surengtas Kalvių seminaras. Į jį suvažiavo ne tik Asociacijos nariai, bet ir jai nepriklausantys tvarios žemdirbystės atstovai.
Susirinkusiuosius pasveikino ir Kalvių bendruomenės pirmininkas Gintaras Kepalas, padėkojęs seminarui pasirinkusius jaukius šio kaimo kultūros ir bendruomenės namus.
Pažintis
Susipažindama su Kalvių seminaro dalyviais K. Fritsche papasakojo apie save. Tvaraus žemės ūkio eksperte ji dirba jau 20 metų. Tiesa, žemės ūkio reikalai jai pažįstami nuo vaikystės: Viskonsino valstijoje jos tėvai valdo 1 100 ha ūkį, augina kukurūzus ir soją. Šeima puoselėja tvaraus ūkininkavimo metodus. Prieš kelias dienas K. Fritsche tėtis ir brolis pradėjo kūlimo darbus.
Viskonsino valstijoje augimo sezonas trunka apie 110 dienų, šalnos augalų vegetaciją sustabdo lapkričio pradžioje. Daugėja dienų be lietaus, o kai lyja, tai šniokščia kaip ir Lietuvoje – ilgai. Lietaus viskonsiniečiai gauna apie 38 colius per metus. Beje, visą seminarą colius teko versti į milimetrus, akrus – į kvadratinius metrus, svarus – į gramus...
Pati K. Fritsche turi nediduką 5 akrų ūkį. Platesnio ūkininkavimo užmojus stabdo darbas. Moteris augina keturis vaikus.
Misija
Gamtos išteklių tarnybos ekspertės darbo misija – padėti žemdirbiams vystyti tvarų ūkininkavimą neprarandant pelningumo: ūkiams padedama rengti projektus, ruošti ūkio planus, tręšimo metodikas.
Amerikoje didelis dėmesys skiriamas vertinant dirvožemio kokybės indeksą – jo fizikines, chemines ir biologines savybes. Ir nors ūkininkas negali tikėtis jokių investicinių paramų, o už hektarą tegauna tik 86 eurus išmokų, jam garantuota lengvatinė paskola, mažesnė draudimo našta, jei jo dirva užtikrina sliekų gausumą, t. y. išsaugotą dirvožemio struktūrą, sureguliuotą rūgštingumo balansą, biologinio azoto, kalio ir fosforo kiekius. Reikiamiems rodikliams pasiekti ir pasitelkiami konsultantai. Dirvožemio tyrimai atliekami rudenį. Vienas pavyzdys imamas iš 5 akrų ploto, kurį sudaro 10 mėginių. Tik azoto tyrimai vykdomi pavasarį. Idealios dirvožemio kompozicijos siekiamybė – 25 proc. vandens, tiek pat procentų oro, 45 proc. mineralinių ir 5 proc. organinių medžiagų.
Rekomendacijas rengia nepriklausomi institutai: matuojama, sveriama, tiriama, skaičiuojama – siekiama derliaus geriausio rezultato mažiausiomis sąnaudomis.
Skirtumai
JAV ūkininkas priemonėse ir programose dalyvauja savanoriškai, ir tik sutinkantieji ūkininkauti pagal nustatytas taisykles – laikytis dirvožemio apsaugos reikalavimų – gauna minėtas išmokas. Pagrindiniai reikalavimai – dirvos paviršiaus apsauga augalinėmis liekanomis, maksimalus augalinių šaknų gyvavimas ištisus metus, minimalus cheminis ir fizikinis dirvožemio eikvojimas.
Anot K. Fritsche, Lietuvoje ryškiausias neariminės žemdirbystės principas – plūgo nenaudojimas.
Lietuviai ūkininkai ginčijo: jie irgi, kaip ir amerikiečiai, žemės nejudina, vykdo sėjomainą, sėja tarpinius augalus, plotą dengia augalų liekanomis – ir ten, ir čia vertinamas anglies ir azoto santykis. Tačiau mūsiškiai sutiko, kad dirvožemio kokybės indeksui nustatyti dar neteikiamas toks didelis dėmesys. Be to, Lietuvoje nėra išgryninti juostinės sėjos „Strip-till“ ir tiesioginės „No-till“ žemdirbystės principai.
Ekspertės K. Fritsche nuomone, amerikiečiai daug didesnį dėmesį skiria dirvožemio struktūrai, o lietuviai gali pasigirti ūkio biologine įvairove.
Motyvacija
– Jei amerikiečiai negauna išmokų, kas juos motyvuoja imtis neariminės žemdirbystės? – rūpėjo sužinoti Kalvių seminaro dalyviams.
– Padidėjęs pelningumas, – nusišypsojo ekspertė K. Fritsche.
Ekologinė, mažai trąšų naudojamo amerikietiško ūkio produkcija superkama daug brangiau nei kiekybės siekiančių ūkių.
– Vadinasi, mes jau pralenkėme Ameriką! – kalbėjo neariminės žemdirbystės atstovai, nors, panašu, ekspertė ne iškart juos suprato.
Lietuvoje vis dar dėliojamas išmokų puoselėjantiesiems neariminę žemdirbystę dydis. Ar jos atstovai jau gali pretenduoti į aukštesnes derliaus supirkimo kainas nei daug trąšų naudojantis ūkis? Kas gi motyvuoja Lietuvos nearimininką?
Tvarus ūkis. Mažesnis į aplinką išmetamo anglies dioksido kiekis. Saugesnė aplinka. Juntamas pasitenkinimas dėl galimybės dalyvauti klimato kaitos programoje. Tai daroma jau bene 15 metų be jokio papildomo užmokesčio, be valdžios dėmesio. Tai ir yra lietuvio nearimininko motyvacija. Tiesa, nemažai sutaupanti trąšoms, o neariant – ir degalams.
Panašumai
Ekspertės duomenimis, dirvožemis – didžiausia anglies talpykla. Arimas atlapoja jos duris. Jei žemė sugertų visą atmosferos CO2, talpykla užsipildytų tik 40 proc. Tad viso pasaulio ūkininkai gali tapti problemos sprendimu.
Neariminė žemdirbystė ir Amerikoje, ir Lietuvoje yra veiksmingas žemės erozijos stabdys, gruntinių vandenų apsaugos būdas. Seminare buvo atliktas laboratorinis darbas: į vieną stiklainį su vandeniu įdėta dirvožemio, tapataus neariminės žemdirbystės ūkiui, į kitą – plūgu nuolat judinamos žemės gniužulas. Pastarasis pavyzdys ėmė brinkti ir, neišlaikęs savo struktūros, subyrėjo į dugną. Gi nearimininkas išliko paviršiuje, įrodydamas, kad savo tvarumu gali apsaugoti gruntinius vandenis, o Viskonsino valstijos ūkius, išsidėsčiusius palei Misisipės upę, – nuo vis dažniau pasitaikančių potvynių. Vienas organinės dirvožemio dalies svaras išlaiko 20 svarų vandens.
– Jei mes susitvarkytume savo dirvožemį, įveiktume ir potvynius, – sakė ekspertė.
Kiti klausimai
– Ar teko gamtoje matyti juodą pūdymą? – klausė ekspertė.
– Po šernų, – visus prajuokino seminaro dalyvis.
Tad apsvarstytas ir juodojo pūdymo klausimas. Amerikiečiai vienu metu suvoluoja tarpinį pasėlį žaliajame pūdyme ir tuo pačiu važiavimu sėja grūdą.
Lietuvoje dar nematytas dalykas – tarpiniai, žiemą pakenčiantys augalai į pagrindinę kultūrą sėjami iš lėktuvo: saugoma dirva, taupomas laikas.
Ar senos JAV neariminės žemdirbystės tradicijos? Per 30 metų.
Kiek JAV skaičiuoja neariminės žemdirbystės atstovų? Apie 60 proc. visų ūkininkų.
Ekspertė sukluso išgirdusi klausimą apie šliužus, kamuojančius Lietuvos ūkius. Panašu, kad Amerikos ši invazija nepasiekė, arba šliužai neliečia kukurūzų ir sojos. Beje, ar yra kitokia sėjomaina nei pastaroji? Ją daugiausia sudaro dirvožemį gerinančių ir alinančių kultūrų kaita.
Visgi, anot viešnios, nei Amerikoje, nei kur kitur nėra teisingo ar neteisingo kelio neariminės žemdirbystės link: yra tik trasa, į kurią reikia įšokti. Tada jau pats dėlioji savo žingsnius.
LNTŽA inf. ir nuotraukos
Ekspertę Karylą Fritsche pasveikino LNTŽA pirmininkas Jonas Venslovas.
Konferenciją moderavo VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“ ekspertas Justas Gulbinas.
Į Kalvių seminarą susirinko LNTŽA nariai.
Ir po seminaro ekspertė Karyla Fritsche nestokojo pašnekovų.
Susitikime dalyvavo ir Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Petkevičius bei draudimo bendrovės BTA Anykščių klientų aptarnavimo vadovas Antanas Vagonis.
Seminaro dalyviai išsiskirstė ne iškart.
Seminaro dalyvius priėmė jaukūs Kalvių kultūros ir bendruomenės namai.
Neariminei žemdirbystei – Modernizavimo fondo lėšos
Aplinkos apsaugos Modernizavimo fondas 8 mln. eurų numato neariminei žemdirbystei. Rokiškio rajone susitikę Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos bei Žemės ūkio ministerijos atstovai diskutavo, kaip šią paramą paskirstyti kuo efektyviau.
Svečių sąrašas ne toks ir trumpas
Rugsėjo 17 d. Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos (LNTŽA) kvietimu Rokiškio rajono Kamajų seniūnijos Rimšionių kaime lankėsi Lietuvos žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius, ministro Kęstučio Navicko patarėja Kristina Simonaitytė, ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vyresnysis patarėjas Saulius Jasius ir vyriausiasis specialistas Rimantas Krasuckis. Susitikti su žemdirbiais atvyko ir Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa.
„Koronaviruso šmėkla neleido sukviesti didesnio Asociacijos narių būrio. Mūsų organizacijai šiame susitikime atstovauja Rokiškio, Kupiškio, Biržų, Pakruojo ir Anykščių rajonų žemdirbiai“, – svečių sąrašą apžvelgė LNTŽA pirmininkas, Kalvių km. ūkininkas Jonas Venslovas.
Susitikimo tikslas
Aplinkos apsaugos Modernizavimo fondo, suformuoto energetinio efektyvumo didinimui, lėšas planuojama skirstyti pagal aštuonias kryptis. Viena fondo paramos sričių – žemės ūkis, kuris irgi yra įpareigotas gerinti klimato raidos rodiklius – mažinti anglies dvideginio emisiją.
Jau šiais metais Fondo lėšomis Lietuvos biudžetą turėtų papildyti per 60 mln. eurų, kurių 8 mln. numatyti neariminei žemdirbystei. LNTŽA bei Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai ir diskutavo, kaip šią paramą paskirstyti kuo efektyviau.
Jau praėjusių metų spalį Ukmergėje vykusiame dviejų asociacijų – LNTŽA ir Lietuvos grūdų augintojų – susitikime buvo apsispręsta: neariminės tausojamosios žemdirbystės sąvoka apima tiesioginę (No-till) ir juostinę (Strip-till) sėją bei žemės skutimą iki 8 cm, o gilesnis skutimas laikomas tradiciniu žemės arimu.
Šiuo metu LNTŽA siekia, kad Modernizavimo fondo neariminei žemdirbystei numatytos lėšos būtų skirtos No–till tiesioginės sėjos principu dirbantiesiems žemę, o paramos intensyvumas siektų 70 proc.
Iki susitikimo su Asociacijos nariais ŽŪM nuostata buvo tokia: žemdirbystės principų paramos sąmatinė vertė turėtų siekti apie 200 tūkst. eurų, intensyvumas – 40 proc. neišskiriant No-till ir Strip-till sekėjų.
Kokios investicijos tinkamiausios finansuoti?
Vyriausybės ir LNTŽA atstovai sutaria: parama bus skirta tik sėjos padargams įsigyti – lėšų nenumatoma traktoriams ar kombainams. Asociacijos narių įsitikinimu, ūkininkas, projekto lėšomis įsigijęs tiesioginę sėjamąją, po penkerių metų nepuls jo parduoti, koks buvo ne vienas traktoriaus ar kombaino pardavimo atvejis. Žaliojo kurso sekėjams, žinoma, svarbu, kad parama padėtų pasiekti keliamus tvaraus ūkininkavimo reikalavimus. Vyriausybės tikslas – didinti norinčiųjų vystyti neariminę žemdirbystę skaičių, todėl norėta išsiaiškinti, kas labiausiai atitiktų meškerę posakyje „Neduok žuvies, o išmokyk žvejoti.“ Esminės diskusijos ir kilo dėl to, kokias Fondo rėmimo investicijas finansuoti būtų tinkamiausia.
Visą tausojamosios žemdirbystės padargų komplektą sudaro tiesioginė sėjamoji, be kurios neįmanoma neariminės tausojamosios žemdirbystės pradžia, ražieninės akėčios, išmanusis tręštuvas bei purkštuvas. Fondas, žinoma, nefinansuos visos grandinės, tad šiandien labai svarbu įvertinti, kas ūkyje labiausiai mažintų kuro sąnaudas, kokių padargų reikia labiausiai: svarbiau sėjamoji, varpų šukuotuvė, tręštuvas, kokia sėjamoji – kelių ar keliolikos metrų – reikalingesnė? Be to, kas taps prioritetu skirstant lėšas – dideli ar maži ūkiai; ką labiau derėtų remti – pastangas plėsti padargų įvairovę ar skatinti siekius modernizuoti jau turimą techniką?
Iškilo ir išdirbio mechanizmo klausimas. Ar pavyks suderinti mažo ir didelio ūkio pajėgumo galimybes?
Vertinimo lentelėje gali atsirasti ir naujų punktų
Net vertinta, ar paraiškai pridės balų tai, kad jos teikėjas – Asociacijos narys.
Anot kupiškėno ūkininko Nerijaus Uldukio, perspektyvoje derėtų įvertinti ilgalaikes pastangas gerinant šalies dirvožemį, mažinant CO2 emisiją.
Tokiam siūlymui pritarė ir nepriklausomas konsultantas, agronomas Tautvydas Beinoras. „Neariminė žemdirbystė reikalauja didžiulės patirties, daugybės žinių. Balų reikia pridėti tam, kuris jau žino, kokios technikos jam reikia ir kur ją naudos. Toks žinojimas ateina per ilgą laiką, o patirtį turintys neariminės žemdirbystės atstovai ir tegali tapti šaukliais, kitus raginančiais plėtoti tausojančiąją žemdirbystę“, – sakė T. Beinoras.
Kol kas Fondo paramos prioritetai – jaunieji ūkininkai ir kooperatyvai. ŽŪM atstovai vis dėlto pritarė tam, kad investicijos neišsprendžia reikalų, jei nėra kompetencijos, tad projektų vertinimo balų lentelėje gali atsirasti naujų punktų.
Perspektyvoje – apie išmokas
Rengiantieji paramos teikimo sąlygas, be abejo, turės įvertinti ir tai, kad neariminės žemdirbystės pradininkai kelerius metus skaičiuoja derliaus nuostolius, kad tvarus žemės ūkis iš esmės kuriamas ūkininko investicijomis. „Tai prabangi ūkininkavimo forma, reikalaujanti labai specifinės įrangos ir technikos“, – sakė LNTŽA pirmininkas J. Venslovas.
Anot pakruojiškio, UAB „Alfa Agro“ vadovo, Virginijaus Beinoro, Vyriausybė irgi turi suvokti galutinio tikslo esmę ir principus, skatinti siekiančiuosius emisijos mažinimo. Neariminė žemdirbystė nėra vien traktorius ar sėjamoji. Tai visa sistema, paremta minimaliu dirvos judinimu, maksimaliu dirvos paviršiaus padengimu augančiais augalais ir jų liekanomis, maksimalia bioįvairove dirvos paviršiuje bei pačioje dirvoje. Koks dirvožemis yra geras ir kaip jis padaromas geru? Tai lemia žemės įdirbimas ir technika, tręšimas ir sėjomaina. LNTŽA pirmininko J. Venslovo teigimu, neariminės žemdirbystės atstovai sutinka dar labiau mažinti trąšų kiekį, betgi pagaliau turi būti nustatytas ir to kieko panaudojimo atskaitos taškas.
Būtina vertinti, kiek ūkininko padaryta, kad atitiktų šiandieninius klimato raidos reikalavimus? V. Beinoras ir siūlė perspektyvoje suformuoti žemės derlingumo siekio paketą, nustatant CO2 emisijos lygį hektare ir už kiekvieną tvarios žemdirbystės hektarą mokėti išmoką – tai leistų tvarios žemdirbystės sekėjui nusipirkti techniką tokią, kokios reikia, apsaugotų nuo pagundos Fondo paramos prašyti tiems, kurie padargą naudos tradicinėje žemdirbystėje.
Neariminės žemdirbystės ūkininkai norago neatsiprašinėja
Vos prieš kelerius metus niekas Lietuvoje negalėjo įvardinti, kiek ūkininkų vysto neariminę žemdirbystę, kokie plotai apdirbami vadovaujantis būtent tokia ūkininkavimo filosofija. Jos atstovai padarė daug visuomeninio darbo, kad CO2 emisiją mažinantis ūkininkavimo būdas būtų pastebėtas, be to, įvertintas už deramą paramą valstybei siekti geresnių klimato raidos rodiklių. Šiandien ūkininkai jau kalba apie tai, kam reikalingas penkerių metų projektinis laikotarpis: negi manoma, kad jam pasibaigus tausojamosios žemdirbystės atstovai vėl ims arti savo laukus?Pavyzdžiu tapo susitikimo dalyvių aplankyti LNTŽA pirmininko, Kalvių km. ūkininko J. Venslovo pasėlių laukai. Jau septynerius metus šiuo principu dirbantis ūkininkas neatsiprašinėja norago ir rodė gražius tarpinių kultūrų plotus, puikų žiemkenčių lauką, žaliuojantį net sunkioje molingoje dirvoje.
Ne dėl projektinių lėšų
Dar laukia ne vienas LNTŽA ir Vyriausybės atstovų susitikimas, abipusiai siūlymai, kaip paskirstyti 8 mln. eurų didinant neariminės žemdirbystės efektyvumą ir tokio ūkininkavimo sekėjų skaičių.
Labai tikimasi, kad pavyks gražiai „ūkininkauti“ ir su Aplinkos ministerija. Su jos atstovais kol kas nepavyksta organizuoti susitikimo.
Po renginio du Biržų rajono ūkininkai buvo patvirtinti naujais LNTŽA nariais. Anot ūkininko Gintaro Greviškio, į Asociaciją jungiamasi ne dėl projektinių lėšų, o dėl galimybės susitikti su bendraminčiais ir dalintis patirtimi.
LNTŽA inf.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas lankėsi Asociacijos organizuotoje Lauko dienoje
Š. m. birželio 11 d. buvo organizuota lauko diena „Praktinė ūkininkų patirtis, taikant neariminę tausojamąją žemdirbystę“, kurioje dalyvavo ministras Kęstutis Navickas ir didelis būrys ūkininkų, Asociacijos narių. Ministras labai aktyviai domėjosi neariminės žemdirbystės technologijomis, bendravo su ūkininkais ir vizito įspūdžiais pasidalino savo facebook paskyroje.
Lauko dienos metu buvo galima apžiūrėti pasėlius, stebėti, kaip laukuose dirba tokiam ūkininkavimui skirta technika, aptarti esamas neariminės tausojamosios žemdirbystės problemas bei ateities perspektyvas, planuojamus neariamųjų technologijų plėtrai skirtus paramos instrumentus naujuoju ES bendrosios žemės ūkio politikos laikotarpiu.
Lauko dienos metu buvo lankomasi pas ūkininkus Aleksandrą Kireilį (Naiviai, Skapiškio sen., Kupiškio r.) ir Joną Venslovą (Kalviai, Kamajų sen., Rokiškio r.).
Daugiau informacijos apie renginį čia:
https://zum.lrv.lt/lt/naujienos/nearimine-zemdirbyste-nauda-ir-zmogui-ir-gamtai
https://zum.lrv.lt/lt/galerija/lietuvos-nearimines-tausojamosios-zemdirbystes-asociacijos-organizuotos-lauko-dienos
Su LNTŽA nariais susitiko žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas
Nuotoliniu būdu vykusio susitikimo metu aptarti aktualūs dirvožemio išsaugojimo, erozijos mažinimo, tvaraus ūkininkavimo klausimai, kuriuos sprendžia jau metus savo veiklą vykdanti Asociacija. Ministras K. Navickas ne tik susipažino su Asociacijos veikla, bet ir išreiškė palaikymą dirvožemio tausojimo idėjoms, patikindamas, kad tam tikri palankūs tokiam ūkininkavimui sprendimai bus priimti jau netolimoje ateityje. Kaip teigiama ŽŪM pranešime, šie metai bus išnaudoti rengimuisi realizuoti naujas priemones Žaliojo kurso tikslams įgyvendinti. ,,Noriu, kad, atsižvelgiant į žemdirbystės specifiką, nuo 2023 m. Kaimo plėtros programoje įvyktų kokybinis pokytis“, – sakė K. Navickas.
Plačiau apie susitikimą - https://zum.lrv.lt/lt/naujienos/neariamosios-zemdirbystes-technologijos-geras-budas-issaugoti-dirvozemio-sveikata
Aptarti aktualūs tiesioginės sėjos klausimai
Plačiau apie renginį skaitykite čia:
https://www.manoukis.lt/naujienos/renginiai/dvi-asociacijos-diskutavo-del-nearimines-zemdirbystes-remimo
https://www.manoukis.lt/naujienos/ukis/nearimine-technologija-ja-taikanciu-ukininku-akimis
https://www.grokiskis.lt/zeme/ukininku-akiratyje-nearimine-zemdirbyste
   
| Ministras A. Palionis susitiko su Asociacijos atstovais Žemės ūkio produkcijos gamyba daro didelę įtaką klimato kaitai. Viena iš priemonių, mažinančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją iš dirvožemio, yra neariamosios technologijos diegimas, todėl numatoma didinti šiuo būdu dirbamų žemių plotus ir investuoti į tam reikalingą techniką. Šią savaitę žemės ūkio ministras Andrius Palionis lankėsi Rokiškio rajone, kur susitiko su Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos nariais, apžiūrėjo pasėlius ir laukuose dirbančią techniką, aptarė ateities perspektyvas. |
| LNTŽA nariai aptarė aktualius klausimus Susirinkimo metu buvo pristatyta Asociacijos taryba, aptarti aktualiausi tiek ūkininkus apskritai, tiek Asociacijos narius dominantys klausimai, susiję tiek su būsimu ES finansiniu laikotarpiu, tiek su gamtos nulemtais ūkininkavimo iššūkiais. Be to, aptarti stojamojo ir nario mokesčio klausimai, diskutuota apie tai, kas galėtų būti LNTŽA nariais. Nutarta, kad asociacijos nariais gali tapti visi besidomintys ar jau praktikuojantys tausojamąsias žemdirbystės technologijas. Tikėtina, kad šis sprendimas sudarys sąlygas augti Asociacijos narių gretoms. Plačiau apie susirinkimą skaitykite čia:
|
     
| LNTŽA atstovai susitiko Žydrūno Kepalo ūkyje |